Panevėžio r. Vadoklių pagrindinė mokykla

Žalioji g. 7, Vadokliai, 38200, Panevėžio r. Tel.: (8 45) 55 66 49

PAMOKŲ LAIKAS

1 pamoka - 08.00-08.45
2 pamoka - 09.00-09.45
 3 pamoka - 09.55-10.40
4 pamoka - 10.55-11.40
5 pamoka - 12.10-12.55
6 pamoka - 13.05-13.50
7 pamoka - 14.00-14.45

PARTNERIAI

PARTNERIAI
lms

Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

LANKYTOJŲ STATISTIKA

  • Dabar naršo: 2

       2019 m. spalio 8 d. 6 klasės mokiniai per geografijos pamoką vyko į Krekenavos regiono pėsčiųjų mokomąjį – pažintintinį „Girinio taką“.

    Takas veikia nuo 2003 metų. Jį suprojektavo ir įrengė girininkas Jonas Leika ir miško bičiulių būrelio vadovė mokytoja Auksė Leikienė.

    Mokomąjame – pažintiniame take mokiniai grožėjosi rudenine gamta: klausėsi paukščių balsų, stebėjo danielius. Vėliau gilino žinias, atliko užduotis tema – “Orientavimasis erdvėje”.
Parengė geografijos mokytoja metodininkė Justina Meilutienė

          Būrelio „Gamtos bičiuliai“ nariai vyko žvejoti į Lėno ežerą. Pirmiausia susipažinome su žvejybos taisyklėmis: kur ir kuo galima žvejoti, kokiais laikotarpiais galima gaudyti atitinkamas žuvis, kokio dydžio galima imti žuvis. Pasiėmę meškeres, įvairaus masalo, pašaro žuvims išvykome į Lėno ežerą. Pasitaikė geras oras, todėl žvejyba sekėsi. Naudodami įvairų masalą ir jauką visi pagavo žuvies – kuojų, ešerių, lydekų. Didžiausią žuvį lydeką pagavo Martynas. Vaikai labai džiaugėsi sėkminga žvejyba, todėl visas sugautas žuvis savo rankomis paleido atgal į ežerą, nes esame draugiški gamtai. Gera buvo matyti kaip žuvelės skubiai nėrė į gelmę. Po to išsikepėme dešrelių, vaišinomės karšta arbata. Aptarėme žvejybą, nes sužinojome daug naujo, pasidžiaugėme turiningai praleistu laisvalaikiu.

                                          Būrelio vadovas Arūnas Griauzdė

       Kuo įdomios Vaižganto knygos? Kodėl rugsėjį dažnai minima Vaižganto pavardė? O kodėl rašytojas Juozas Tumas pasivadino Vaižganto slapyvardžiu? Ar gyventa jo  mūsų rajone? Kodėl jis laikomas didžiausiu tautininku? Kur atidengtas paminklas Vaižgantui? O koks rašytojo šuns vardas? Kiekvienas pagal savo amžių mokinys rado atsakymus į minėtus klausimus, nes kartu su visa Lietuva  buvo paminėtos 150-osios rašytojo gimimo metinės. Akcentuota, jog ir Lietuvos Seimas 2019 – uosius metus paskelbė Vaižganto metais.

        Penktokai ir šeštokai skaitė ištraukas iš knygutės „Aleksiukas ir motutė“, ištraukas iliustravo. Vyresnieji mokiniai žiūrėjo ir aptarė dokumentinį filmą „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Vaižgantas“. Po to filmas buvo aptartas, akcentuojant neramią Vaižganto asmenybę, kalbėta apie jo kūrybą ir gyvenimą pagal nerašytas taisykles ir savus principus. Namuose mokiniai kūrė samprotavimą, remdamiesi rašytojo žodžiais: „ Padėdamas kitiems, atradau save“. Septintokė Airida Damaševičiūtė, pastebėjusi stende rašytojui skirtus žodžius, akcentavo Vaižganto bendravimą su paprastais žmonėmis, jo kovą už blaivybę, knygų platinimą spaudos draudimo metais. Baigdama  mokinė rašė: „Filme, kurį mačiau, labai atsispindėjo Vaižganto gerumas. Šiandien jam suėjo 150 metų, todėl minime šią dieną.“ Karina Tamošiūnaitė savo darbą baigė sakiniu: „Šį kartą supratau, kad žmogus, kuris padeda kitiems, labiau vertina tai, ką turi.“ Devintokę Odetą Kontrimaitę sudomino Vaižganto pagalba žmonėms. Rašytojui, pasak mokinės, buvo svarbiau kitų laimė, todėl jis visą save atidavė tautai. Tai iliustruoja tautininko pasakyti žodžiai: „Ir tapau savosios, lietuviškos, visuomenės tarnas; ne, dar daugiau – jos vergas…“ Septintokė Jovita Jucaitė papuošė stendą Vaižganto pamėgtomis kanarėlėmis.

       Vyresniesiems pasiūlyta pažiūrėti dar vieną dokumentinį filmą „Tumo kodeksas“. Be abejo, visi pastebėjo plačią Vaižganto veiklą. Jis ir rašytojas, ir neeilinis kunigas, ir redaktorius, ir blaivybės skleidėjas, ir draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, ir Kauno universiteto dėstytojas, ir literatūros kritikas, ir neturtingųjų šelpėjas. O svarbiausia – didžiausias tautininkas, gyvenęs Lietuvoje ir Lietuvai.

                                                  Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Valerija Miškinienė