Panevėžio r. Vadoklių pagrindinė mokykla

Žalioji g. 7, Vadokliai, 38200, Panevėžio r. Tel.: (8-45) 556649

PAMOKŲ LAIKAS

1 pamoka - 08.00-08.45
2 pamoka - 09.00-09.45
 3 pamoka - 09.55-10.40
4 pamoka - 10.55-11.40
5 pamoka - 12.10-12.55
6 pamoka - 13.05-13.50
7 pamoka - 14.00-14.45

PARTNERIAI

PARTNERIAI
lms

Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

LANKYTOJŲ STATISTIKA

  • Dabar naršo: 2

         Kovo 23 dieną Vadoklių pagrindinėje mokykloje šurmuliavo Pavasarinė mugė. Joje savo darbelius pirkti kvietė mokyklos mokiniai, tėveliai, mokytojai ir Vaikų dienos centro vaikai su vadovėmis. Veikė „Šimtmečio arbatinė“.

           Kovo 21 dieną 3–4 klasių mokiniai su mokytojomis vyko į Panevėžio kraštotyros muziejų ir Lietuvos aklųjų biblioteką Panevėžio padalinį.

           Muziejuje dalyvavome edukacinėje programoje „Vienu balsu“, skirtoje Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Žiūrėdami vaizdinę medžiagą, prisiminėme, kaip atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, sužinojome Lietuvos Nepriklausomybės Akto dingimo istoriją, kaip buvo kuriami valstybės simboliai: tautinė vėliava, herbas, valstybės vėliava. Iš popieriaus darėme tautinę vėliavėlę. Labiausiai mokiniams patiko ant kvapnaus meduolio glajumi dekoruoti Vyčio simbolį ir iš didelių kaladėlių dėlioti paveikslėlius.

           Muziejuje apžiūrėjome panevėžiečio J. Mataičio (1936–2006) laukinių paukščių kiaušinių kolekcija, kurią surinko 1975-1980 m. dirbdamas kelių tarnyboje.

           Po to vykome į Lietuvos aklųjų biblioteką. Pirmiausia mokiniams teko pasivaikščioti po biblioteką užrištomis akimis. Ši užduotis sukėlė daug emocijų, nejaukumo, susimąstymo. Bibliotekininkė Nijolė mokiniams pasakojo apie Brailio raštą, jo atsiradimo istoriją, supažindino su rašymo priemonėmis.

          Bibliotekoje sulaukėme svečio, neregio Arūno, kuris parodė, kaip Brailio raštu rašoma, skaitoma, mielai pasakojo apie savo kasdienybę, atsakė į vaikų klausimus. Mokiniai patys bandė parašyti keletą raidžių. Pasirodo, kad ne taip paprasta rašyti Brailio raštu. Vėliau bibliotekininkė pasakojo apie garsines knygas, savanorių pagalbą įgarsinant. Mokinius sudomino įvairūs buities reikmenys: išmanieji akiniai, golbolo kamuolys, kalbantis laikrodis, baltoji lazdelė.

            Dideliu iššūkiu tamsoje tampa ne tik orientavimasis aplinkoje, tačiau ir supratimas, ką valgai tamsoje. Mūsų laukė užduotis – nematant atspėti kvapus. Mūsų uoslė nepakankamai išlavinta, nes daugumai nepavyko atpažinti net obuolio, ką jau kalbėti apie džiovintus grybus ir kt.

             Pažintis su kitokia biblioteka mokiniams paliko neišdildomą įspūdį.

 

Pradinių klasių mokytojos Vilma Gabrytė ir Kristina Stankevičienė

      Visoje šalyje kovo 22 d. ypatinga. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje trečiadienį atidengtas Vydūno paminklinis biustas. Lietuvos bankas Kintuose, Šilutės rajone, visuomenei pristatė monetą, skirtą Mažosios Lietuvos veikėjo Vilhelmo Storostos  – Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Daug renginių šalyje organizuota pirmojo Lietuvos filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo – šviesaus žmogaus atminimui.

      Vydūnas minimas ir mūsų mokykloje. Bendras darbas vyko informacinių technologijų – lietuvių kalbos ir literatūros integruotose pamokose. 5–6 klasių mokiniai rinko Vydūno citatas, spausdino jas, klijavo ant rankų darbo knygos skirtukų. Mokyklos logopedė Lina Tumelienė padėjo skirtukus įlaminuoti. Juos visą savaitę galima pamatyti lietuvių kalbos ir literatūros kabinete šalia kompozicijos, skirtos Vydūno minėjimui.

       Mokiniams labiausiai patiko citatos: „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, „Ką darai iš širdies sukelia gerą nuotaiką ir gerai pavyksta, kas daro kitaip, tas svyruoja kelyje ir vargiai pasiekia tikslą“, „Tas, kuris myli, nieko nenori, nieko negeidžia. Jis visko turi. Mylėti yra pilniausių būdų žinoti. Ir viso gyvenimo vienybę pasiekti“. Šias mintis ir dar daug kitų patvirtino TVK filmuota medžiaga „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“.

      Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga – atskleisti savo esmę, tiksliau – leisti jai atsiskleisti, nesvarbu, kaip ją vadinsime: savastimi, tikruoju Aš, tikruoju žmoniškumu ar dieviškumu. Tik savąją esmę skleisdamas, save patį, savąjį žmoniškumą apreikšdamas žmogus tampa išmintingas ir taurus, darnus ir sveikas, jaunatviškas ir žavus, veiklus ir kūrybingas, talentingas ir genialus. Minėdami Vydūną, prisimindami šio šviesaus žmogaus mintis, tikėkimės, kad ir mums visiems bus bent kiek šviesiau…

 

                                     Mokytojos Virginija Radžiuvienė ir Lilija Pleškienė